čiutnybė

×čiutnýbė sf. (1) žr. čiutnumas 1: Ėgi čiutnýbė senioko: čebatai blizga, nusikirpęs, nusiskutęs, ūsai apkarpyti, ė kad eina, tai kaip dveigelis! Ds. Prapuolė jos ir čiutnýbė, kai ištekėjo Ds.